|
1. EFEKTYVUS BENDRAVIMAS SU VAIKU: GERESNIŲ SANTYKIŲ LINK
2. PAGALBA NEIGIAMOS PSICHOSOCIALINĖS PATIRTIES VAIKUI TAIKANT DAILĖS TERAPIJOS METODUS IR PRINCIPUS
3. EMOCIJŲ IR ELGESIO SUTRIKIMAI
4. STRESAS: KAIP PAKEISTI JO SUNKUMUS Į TEIGIAMUS REZULTATUS
Programos anotacija (aktualumas, reikalingumas)
Tarpasmeninio bendravimo efektyvumo gerinimas yra būtinas siekiant palaikyti gerus santykius tiek šeimoje, tiek darbinėje aplinkoje. Dažniausių vaiko elgesio problemų, bendravimo ypatybių bei sunkumų pažinimas gali padėti užtikrinti su vaiku dirbančių specialistų darbo kokybę bei pasitenkinimą savo darbu.
Programos tikslas
Suteikti reikalingų žinių apie efektyvų bendravimą – jo esmę, dažniausias kliūtis, nulemiančius veiksnius bei sukūrimo galimybes.
Programos uždaviniai
· Pristatyti efektyvaus bendravimo sampratą bei bendravimo proceso ypatumus.
· Įvardinti ir išanalizuoti dažniausias efektyvaus bendravimo kliūtis.
· Apžvelgti veiksnius, lemiančius bendravimo efektyvumą.
· Pristatyti efektyvaus bendravimo įgūdžių lavinimo programas.
Programos turinys (temos, valandos)
1. Efektyvaus bendravimo esmė – 1 val.
2. Dažniausios efektyvaus bendravimo kliūtys – 1 val.
3. Veiksniai, lemiantys bendravimo efektyvumą – 1,5 val.
4. Efektyvaus bendravimo su vaiku įgūdžius lavinančios programos – 1,5 val.
5. Diskusija, atsakymai į klausimus – 1 ak. val.
Dalyviai
Įvairių dalykų mokytojai, soc. pedagogai, klasių auklėtojai
Programos vadovas
Švietimo centro metodininkė Gintarė Grigaliūnienė
Į pradžią
Programos anotacija (aktualumas, reikalingumas)
Dailės terapija – gydymo metodas, paremtas menine kūryba – pastaruoju metu kelia vis didesnį susidomėjimą. Menas yra viena seniausių žmogaus kūrybinės, emocinės, jausmų ir minčių raiškos formų. Vaizduojamoji dailė, rašymas ir kitos meno priemonės labai tinka išreikšti save. Saviraišką psichologai traktuoja kaip vieną svarbiausių mūsų žmogiškosios esmės paieškos ir atsiskleidimo prielaidų. Asmenų, turinčių psichologinių problemų, saviraiška dažniausiai yra ribota arba visai blokuota. Psichologinių problemų kankinamas žmogus dažnai nesugeba realiai matyti savęs ir kitų, pajusti savo galimybių, nemoka išreikšti savo norų, užmegzti artimų santykių su kitais. Jį „saugo“ psichologiniai gynybos mechanizmai, kurių pasekmė – aukšta siena, skirianti žmogų nuo kitų. Tai sukelia konfliktą su aplinkiniais, slegiantį izoliacijos, susvetimėjimo jausmą, nors giliai viduje žmogus trokšta ir tikisi artimų, šiltų ir supratingų santykių. (K.O. Polukordienė, 1999). Dailės terapijos užsiėmimų metu sukuriama saugi atmosfera, padedanti įveikti gynybą ir pakoreguoti pasipriešinimo mechanizmus. Pats kūrybinis procesas turi terapinį poveikį, o dailės kalba įgalina spontaniškai, be proto kontrolės išreikšti save ir savo išgyvenimus meninės metaforos, simbolio, vaizdinių forma. Laisvą piešimą galima apibūdinti kaip ne direktyvų metodą, labiausiai tinkantį dirbant su tokiais vaikais, kurie vengia ir nenori tiesioginio verbalinio kontakto. „Vaikai, kurie yra emociškai pažeisti ir dažnai atstumiami, yra panašūs į tuos vaikus, kurie nuo kūdikystės nepatyrė motiniško artumo (mathering). Jų raida yra pažeista, labai stiprūs gynybos mechanizmai, būdingi ribinei asmenybei, jie jaučia nuolatinį, neįveikiamą nerimą. Atstumtiems vaikams sunku simboliškai mąstyti, o tai rodo, kad jų mąstymas sulėtėjęs, bet tai ugdoma piešiant“ (C. Case, 1990). Laisvoji meninė raiška vaikui suteikia pasitikėjimo jėgomis ir formuoja pasitenkinimo jausmą. Nevaržomoje aplinkoje vaikas peržengia neužtikrintumą ir pradeda laisvai reikšti savo baimes, poreikius ir fantazijas. Vaikų psichoterapijos pradininkai bei meno terapijos pionieriai įvertino, kad meninė saviraiška vaikui yra prigimtinis ir natūralus bendravimo ir pažinimo būdas. Saugioje aplinkoje, nevaržant draudimams ir nuorodoms, spontaniškai žaidžiant, piešiant ir panašiai, vaikas gali „kalbėti“ sau ir kitiems apie save ir savo pasaulį. Meninė veikla įgalina vaikų kūrybai plėtotis nuo stereotipinių simbolių originalios saviraiškos link. Kūrybiniame procese vaikas gali simboliškai išreikšti tiek pozityvius, tiek negatyvius troškimus bei impulsus. Kūrybinis procesas padeda formuoti tinkamą socialinį elgesį, prisideda ugdant pažintinę bei emocinę raidą.
Programos tikslas
Šios programos tikslas – atskleisti dailės proceso terapinį pobūdį, atverti naujas ugdymo bei ugdymosi galimybes taikant dailės terapijos metodus bei principus.
Programos uždaviniai:
1. Suteikti mokytojams reikalingų teorinių žinių apie dailės terapijos ištakas, dailės terapijos taikymo įvairovę.
2. Supažindinti mokytojus su normalios raidos vaikų dailės saviraiškos bruožais.
3. Supažindinti mokytojus su neigiamos psichosocialinės patirties bei specialiųjų poreikių vaikų dailės ypatumais.
4. Išmokyti mokytojus, kaip pritaikyti dailės terapijos metodus ir principus pedagoginėje ir prevencinėje aplinkoje.
5. Suteikti mokytojams naujų kūrybinių idėjų taikant dailės procesą vaikų emociniam atsipalaidavimui, iškrovai bei savęs pažinimui.
6. Supažindinti mokytojus su aktyviais patyriminiais dailės terapijos metodais.
7. Suteikti reikalingas žinias ir įgūdžius, padedančius dirbti su neigiamos psichosocialinės patirties vaikais.
Programos turinys (temos, valandos)
- Dailės terapijos ištakos, istorija, teorinis pagrindas.
- Normalios raidos vaikų dailės saviraiškos bruožai.
- Neigiamos psichosocialinės patirties bei specialiųjų poreikių vaikų dailės ypatumai.
- Dailės saviraiška – aplinkos pažinimo būdas.
- Piešinys – pažintinės patirties atspindys.
- Piešinys – jutiminės, psichosocialinės patirties išraiška.
- Judith Aron Rubin vaizdo filmo „Art Therapy Has Many Faces“ (JAV) peržiūra.
- I-as praktinis užsiėmimas „Kaip aš jaučiuosi?“
- II-as praktinis užsiėmimas „Kelionė į vaikystę“.
- Dailės terapijos taikymo aspektas pedagoginėje ir prevencinėje aplinkoje.
- Metodinės dailės terapijos metodų taikymo rekomendacijos.
Dalyviai
Įvairių dalykų mokytojai
Programos vadovas
Švietimo centro metodininkė Giedrė Knyzienė
Į pradžią
Programos anotacija (aktualumas, reikalingumas):
Skirtingų šaltinių duomenimis nuo 10 iki 20 proc. vaikų turi emocinio pobūdžio nusiskundimų, įvairių elgesio problemų. Patys pedagogai linkę šį skaičių žymiai didinti. Vertinant statistinį paplitimą galime daryti prielaidą, kad tokių vaikų yra kiekvienoje klasėje. Todėl pedagogams svarbu suprasti šiuos sutrikimus, žinoti pagrindinius pagalbos būdus.
Programos tikslas:
Suteikti pedagogams žinių apie vaikų amžiuje pasitaikančius emocinius ir elgesio sutrikimus, nurodyti galimus pagalbos būdus.
Programos uždaviniai:
1. Supažindinti pedagogus su dažniausiai pasitaikančiais emocijų ir elgesio sutrikimais, nurodyti dažniausias priežastis.
2. Plačiau paanalizuoti agresyvaus elgesio, baimių ir depresyvaus elgesio apraiškas.
3. Išmokyti pedagogus netinkamo elgesio valdymo būdų.
4. Paanalizuoti praktinės patirties atvejus.
Programos turinys (temos, valandos):
1. Emocijų ir elgesio sutrikimai (klasifikacija, paplitimas, priežastys). – 1 val.
2. Agresyvus elgesys. – 1 val.
3. Baimės. – 1 val.
4. Depresyvus elgesys. – 1 val.
5. Kiti emociniai ir elgesio sutrikimai. – 1 val.
6. Gydymo principai, auklėjimo būdai, tyrimo ir pagalbos metodai. – 1 val.
Dalyviai:
Įvairių specialybių pedagogai.
Programos vadovas:
Švietimo centro metodininkė Giedrė Knyzienė
Programos anotacija (aktualumas, reikalingumas):
Pedagogai susipažins su efektyviais metodais, kurie padės sumažinti ir suvaldyti darbo ir gyvenimo įvairius stresus, padės atsipalaiduoti, atlikti darbus ir gyvenimui reikalingas atsakomybes be emocinio nuovargio ir sutrikimų. Programos dalyviai turės galimybę pasireikšti ir išsiaiškinti savo asmeniškas problemas ir tarpusavio santykius su kitais darbuotojais ir su vaikais.
Programos tikslas:
Paanalizuoti kas yra stresas, kaip atskirti teigiamą stresą nuo neigiamo ir kaip išmokti jį valdyti.
Programos uždaviniai:
- Paanalizuoti kokie skirtumai tarp gerų ir blogų stresų, kodėl reikalingas stresas, kaip žinoti kada jo “užtenka”, ir kaip jį suvaldyti?
- Koki veiksniai kelia ypatingą stresą, kaip mąstymas nusprendžia streso įtaką?
- Kaip pasinaudoti kūrybiniu mastymu kad sumažinti streso įtakai?
- Kaip pakeisti situaciją kad stresas būtų į naudą arba nekankintų, nevargintų?
- Kas kelia, kas slegia motyvaciją?
Programos turinys (temos, valandos):
- Susipažinimas, atsipalaidavimas- 1 val.
- Atskyrimas teigiamų stresų nuo neigiamų stresų- 2 val.
- Diskusija. Kiek asmeniškai turime įtakos pakeisti požiūrį į sunkias situacijas?- 1 val.
Skirtingi žmonės, skirtingos strategijos:
- Patirties mokslo ciklas
- Kūrybiškumas
- Atidus stebėjimas savęs, aplinkos, santykių, kitų atsiliepimų
- Naujovių išmėginimai
- Svajonės ir jų įtaka
- Kūno ritmų supratimas ir laiko valdymas
- Trumpalaikės, vidutinės ir ilgalaikės strategijos ir prioritetai
- Sveikatos priežiūra ir įtaka
- Emocinė parama
- Galimybės ir noras pakeisti aplinką, kitus, save- 2 val.
Dalyviai:
Įvairių dalykų mokytojai
Programos vadovas:
Švietimo centro metodininkė Laura Bulvydienė
Į pradžią
 | 
